sumėtyti

sumėtyti
sumė́tyti tr. 1. sudėlioti į vagą sodinant, susodinti (bulves): Labai jūsų bulbės tankiai sumė́tytos Užp. 2. mėtant (kiaušinį) į ką minkšta, apdaužyti, suplakti viduje: Sumė́tytas (į pagalvį daužytas) kiaušinis stipresnis, miklenant negalima pažinti, barba Ėr. 3. suvalkioti, nuvadaloti: Nereik sumė́tyt kito knygas Jrb. 4. sukrauti, sudėlioti: Sumė́tysiu mažosna kupetėlėsna šieną, gal geriau džius Gdr. 5. priversti staiga susvyruoti (į šalis): Kad sumė́to mane galva į šonus, ko neišgriūvu Krkn. ║ refl. staiga susvyruoti, pusiausvyros netekus; pakrypti į vieną ir į kitą pusę: Eidamas tik susimėtė – jau maniau, kad dės (grius) Lkč. Susmėtė ir nugriuvo Grv. Tik dviratis susmė́tė – ir bumbt an šono Mlt. Važiuojant per griovį, vežimas labai susimė́tė Žvr. 6. suklostyti (klostes): Sijono klostai labai gražiai sumė́tyti – kaip eini, gražiai metasi Jnšk. Kvoldžiukai tep sumė́tyti PnmA. | refl.: Veidas išblyškęs, nosis ištįsusi, kaktoje rukšlos susimėčiusios Žem. 7. išvaryti pirmąsias užuoganos vagas: Tėvas tik sumė́to, o aria jau vaikas pats Rdm. Sumė́čiau penkias lyses, manau, kad šiandie jų užteks – kad tik užarčiau Brt. 8. sulankstyti, išklaipyti: Kaip čia važiavai, ka [dviračio] tekinį sumė́tei? Krš. ║ refl. susisukti, išsikreivinti: Lentos nebuvo gerai išdžiūvę, tai susimė́tė bestovėdamos Alk. Nuo saulės durys teip susimė́tė, kad šunys pro apačią pradės landžioti Sdb. Grindys susimėčiusios Ut. Čia jau neišeis geras sienojas – labai susmė́čius pušis Slk. | Jis toks lyg susimė́tęs, nesveikas Jrb. 9. apkalti (lankus): Sumė́tė du lankus iš rėpų Mšk. 10. šiaip taip pasiūti: Tokiam bernu tai ir tėvas sumė́tys gunčelę Nč. 11. refl. [i]imti sparčiai dirbti, judėti, pasitempti, susivikruoti: Susimė́tyt reik Vlkv. Ale kaip greit ana susimė́tė (suskubo, greit atliko) – jau iš Reseinių begrįžtanti Rs.
◊ pė́das (pė́dus) sumė́tyti
1. bėgant ar einant daryti vingius, užuolankas ir pan., norint suklaidinti sekėją: Kiškis sumėtė pėdas ir pabėgo iš šunų Ig. Vagis taip sumė́tė pė́das, kad, ir savaitę sekę, jo nesugavo Srv. Greita kaip lapukė pėdus sumėtyti KrvP(Lš).
2. klaidinant išsisukinėti nuo kaltės, paslėpti kaltės žymes: Galėtų geriau sumėtyti pėdas ir išsisukti iš policijos nagų J.Balč. Nepagavau – spėjo pėdas sumėtyti Rs.
\ mėtyti; apmėtyti; atmėtyti; įmėtyti; išmėtyti; numėtyti; panumėtyti; pamėtyti; permėtyti; pramėtyti; primėtyti; sumėtyti; užmėtyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • sumėtyti — vksm. Stribai̇̃ partizãnų kūnus sumėtydavo į šùlinius, raistùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apmėtyti — tr. 1. R160, K, Š iter. apmesti 1: Arklys nei obuoliais apmėtytas N. Nei kvietkoms apmėtytas N. 2. apsvaidyti, turint tikslą suduoti, užgauti: Apmėtė akmenim iš pykčio Ds. Kaip pagaliais apmėtė, išlojojo visokiais žodžiais Skdt. 3. apsodinti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atmėtyti — tr. 1. K vieną po kito artyn primesti. 2. Š vieną po kito atmesti į šalį: Batvinius tus didžiūsius nepjaustyk, atmėtyk Užv. 3. retkarčiais po kiek atiduoti: Seseriai atmėtys dalį, ir spakainas Gs. 4. pašalinti, atstumti: Tu ranka tava dangstai, o …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmėtyti — tr. 1. SD326, J, K išlaidyti, išsvaidyti: ^ Neišmėtyk lazdų, šunų nepraėjęs LTR(Užp). 2. vienur kitur numesti: Mūsų paliktus lapelius ir atsišaukimus išmėtykite ir iškabinėkite labai atsargiai rš. 3. ne vietoje viską padėti: Tu išmėtai, o man vis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mėtyti — mėtyti, o, ė iter. mesti. 1. SD31,147,331, K svaidyti, mėčioti (šalin, žemėn, į ką): Niekas pinigų an kelio nemėto Ds. Akmenimis mėtau, žudau, užmušu R339. Ei, mėtė, baidė mane motynėlė raudonais obuolėliais JD1250. Kad jau gerai išgerdavo,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • numėtyti — tr. 1. K iter. numesti 1. 2. Sut mėtant kuo užmušti, nužudyti: Ir numėtė jį akmenimis iki smerties BB1Kar21,13. Pagavę jo tarnus, vieną sumušė, o antrą užmušė, trečią teipag akmenimis numėtė Ch1Mt21,35. 3. pamesti, prapuldyti: Nenumėtyk šitos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pamėtyti — tr. 1. palaidyti, pasvaidyti: Aš nusiskinsiu geltoną obuolį, į raibąją gegutę aš juo pamėtysiu LTR. | refl.: Pasimėtėm su akmenim Zr. 2. aukštyn žemyn pasvaidyti, pasupti: Lipk an suplegas – pamėtysiu tave Ėr. Sūkurėliai pamėto, pasupa, ir man… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • panumėtyti — (dial.) tr. numėtyti: Meška visa panumėtė nuog pečio Dv. mėtyti; apmėtyti; atmėtyti; įmėtyti; išmėtyti; numėtyti; panumėtyti; pamėtyti; permėtyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • permėtyti — K iter. permesti. mėtyti; apmėtyti; atmėtyti; įmėtyti; išmėtyti; numėtyti; panumėtyti; pamėtyti; permėtyti; pramėtyti; primėtyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pramėtyti — tr. 1. niekams išleisti: Pramėtei be reikalo pinigus, būtum kelnes nuspirkęs Sdk. Ka tu, tėvai, daug pinigų pramėtei niekams Jrb. 2. praskirstyti siūlus, riečiant metmenis: Neriesk, reikia pramėtyt – negaliu rykščių attraukti Rdm. 3. prakasti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”